06 Sep The insider outside | 6th Alternative Education Program Show

Rupert maloniai kviečia į 6-osios alternatyvios edukacijos programos dalyvių Monikos Janulevičiūtės ir Antano Lučiūno, Mildos Januševičiūtės, Onos Juciūtės, Marjolein van der Loo, Vytauto Stakučio (Sekcija bendradarbiaujant su Julija Matulyte), Ryčio Urbansko, Naglio Kristijono Zakaro darbų parodą Savas žmogus už durų. Parodos atidarymas vyks nuo 19 val. rugsėjo 13 dieną meno centre Rupert (Vaidilutės g. 79). Parodos uždarymas rugsėjo 15 dieną nuo 19 valandos. Parodoje matysite darbus, sukurtus programos metu. Įėjimas nemokamas ir atviras. Atidarymo metu bus galima pasivaišinti gėrimais.

6-ąją Rupert alternatyvios edukacijos programą kuruoja ir koordinuoja Adomas Narkevičius. Parodą Savas žmogus už durų ko-kuruoja Giulia Civardi ir Adomas Narkevičius.

Paroda veiks:

Ketvirtadienį 19-22 val. (su GIRLISONFIRE performansu)
Penktadienį 10-18 val.
Šeštadienį 12-22 val. (su GIRLISONFIRE performansu 20 val.)

Stabtelk, padelsk.
Ji dainuoja dainą kažkaip atvirkščiai, bet savu tempu. Kilimas kvėpuoja palei sieną. Ateina nemaloni mintis, kad nebeišeina nuspėti savo kūno. Gydytojai bando, bet žalos neišeina sustabdyti, greito sprendimo nėra. Juslinis-kūniškas „aš“ jau išvirkščias. Nėra kaip kitaip elgtis, tik keisti tai, kas iki tol atrodė racionalu, pasiduoti staigiam ir skaudžiam ligos suvokimui. Sieki būti atvirai nesuderinamas su privatumu. Šuolis, tik iš tikėjimo ir pasitikėjimo, gali būti skausmingas, bet viltis dabar bent nebeatrodo kaip inertiškas dalykas.

Diena dieną seka savaitei einant be konkretesnio plano. Mes statom miestus darbui, ne sau, užsikirtę energijos pliūpsnių ir išsekimo ratuose. Laiko pojūtis sulėtėja pagal visatos ritmiškumą, intelektualinės ir emocinės būsenos prisitaiko taip pat. Galbūt aštrus trukmės suvokimas sustiprins dingusį jautrumą sau ir kitiems žmogiškiems ir ne-žmogiškiems pavidalams. Mėnulio ir planetų judėjimo stebėjimas tampa rūpestingu malonumu – dalyvavimu ritmingoje dermėje, ne tik pavienėm pasitenkinimo akimirkom.

Nedaugelis, bet keli žmonės šoka kalbėdami. Mergina darbo apranga pasakoja istoriją kaip vieną kartą ji pasijautė išnaudota nepažįstamojo internete. Ką, negirdėjai? Jos privatumas, ne iki galo atskleistas, prisotino orą. Dabar skendim prisiminimais pripildytam kvape. Kaip ji jaučiasi? Kaip tau atrodo?
Tuo pat metu, kiti kūnai atsiduria kartu, pasikeisdami. Skirtingos kalbos persisunkia, užtvindo jų nerimastingus judesius. Lyg iš pertekliaus, lyg tam, kad išgytų, žmonės nenustoja šokti, visi ties proveržio riba.

Skylė skysto marmuro kaule
pilno kūno, bet neaišku kaip jo su verte,
šuns numesta tiesiai į dėmesio centrą,
neaišku ką manyti žiūrint pro langą, praeinant,
Ar labai norisi turėti jį dabar? Aprengtą nieko taip ir nesudominusiais dizainerio rūbais. Jie tinka tik pastoviai besikeičiančiam kūnui. Kur šie daiktai buvo prieš atsirasdami čia, tam, kad būtų perdaryti, nesunaikinti. Ar jie atgavo savo seną vertę, gal dabar jie vėl trokštami, tik kitaip?
Daug dalykų pakeitė savo vietą ir nebeatlieka lauktųjų funkcijų. Vaizdai virsta nuo nepriekaištingų sienų į kelio ženklus. Rankomis supjaustytų bulvių traškučiai kybo ore tarp žemės ir pastatų stogų. Kitoj kambario pusėj miškas pasirodo sekcijų viduje. Pastarosios savo ruožtu irgi grįžta į atmintį, nors šmėkla kaip ir jau turėjo būt dingusi. Erdvės pasirodo esą išvirkščios, aplink buitiniai greitkeliai ir medžiais apaugę koridoriai. Idealus grožis suabejoja savimi, bent trumpam.
Riaumojantis garsas staiga pasigirsta kažkur mieste. Nuaidi ir greitai dingsta, bet lieka galvoje to, kas nori sulaikyti jį šios įnirtingos ekstazės akimirką. Jis bando pavyti tą ūžesį, piešdamas metalines partitūras ore, bet pats supranta, kad beviltiškai. Garsas išslysta, prapuolęs kažkur tarp miesto panoramų ir jūros giesmių, laukia kito nepranešto pasirodymo.
Ant Gedimino prospekto akmenų dešimtainiais kodais ir jau seniai įrašytais garsais išryškėja nematomų smurto formų kontūrai. Kažkur ten – dvi protestų bangos ir ilga tyla tarp jų. Garsiakalbiai rėkia vienas ant kito, o istorijos išsišakoja. Iki šaknų prisikasti, panašu, nebeišeis, tuo labiau rasti jas kažkieno sodyboj.
Kask kask, greičiau! O dabar, pranyk.

Renginio dieną tarp Rupert ir centro kursuos nemokamas autobusas. Rezervuoti vietą autobuse galite atlikę registraciją. Autobusas išvyks 18:30 nuo pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo (Maironio g.), po renginio autobusas pajudės atgal į centrą 21:00. Vietų skaičius ribotas.

Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Kūrybinių industrijų centras „Pakrantė“, UAB „Svema“, UAB „Grinda“.

//

EN:

Rupert is pleased to invite you to The insider outside, the final exhibition of the 6th Alternative Education programme, presenting new works by participants Monika Janulevičiūtė & Antanas Lučiūnas, Milda Januševičiūtė, Ona Juciūtė, Marjolein van der Loo, Vytautas Stakutis (Wall Unit in collaboration with Julija Matulytė), Rytis Urbanskas, Naglis Kristijonas Zakaras. The opening will take place on Thursday, September 13th from 7pm at Rupert (Vaidilutės str. 79) ground floor and outdoor spaces and will feature works developed and produced during the programme. The closing night will take place on September 15th from 7pm. The events are free of charge and open to public, light refreshments will be served.

6th Rupert Alternative Education programme is curated and coordinated by Adomas Narkevičius. The final exhibition The insider outside is co-curated by Giulia Civardi and Adomas Narkevičius.

Opening times:

September 13th 7 pm – 10 pm (with a performance by GIRLISONFIRE)
September 14th 10 am – 6 pm
September 15th 12 pm – 10 pm (with a performance by GIRLISONFIRE at 8 pm)

Slow down, pause, linger.
A song in reverse, she sings at pace, a sheet breathes along the wall. A loss of control over the body, an unpleasant sensation slips into the mind: doctors try, but damage cannot be undone. There’s no quick-fix. The affective-corporeal self is turned inside-out. No alternative but to revise reason, to subject it to the jolt provoked by the realisation of an illness. Intimacy requires not to remain private anymore. A leap of faith might make you fall, but from now on, hope no longer feels so passive.
The Earth spins. Days aimlessly follow throughout the week. We build cities for work, not for us, as we walk in and out of cycles of exhaustion and exuberance. Cosmic rhythm alters emotional and intellectual states, as much as human structures of time, but can enhance lost sensibilities. Following the lunar cycle in concert with planetary matter concerns pleasure, and caring for synchronicity rather than for moments of solitary fulfilment.

There are people who talk while dancing, not a lot, but a few. A girl in a worker suit tells a story about the time she felt used when talking to a stranger online. Haven’t you heard? Her privacy, semi-undisclosed, impregnates the air – now drenched in a botanical scent manifested from memory. How do you think she feels now?
Simultaneously, other bodies come together, alternating. Multiple languages overlap, permeating their restless moves. Suspended between recovery and excess, people keep dancing on the verge of break-through.

A bone hole of liquid marble
Full bodied, yet empty with value
is brought by a dog, into the spotlight.
How does it feel to see it through a window, when strolling by.
How much do you want to own it now, dressed in unwanted designer garments, which can only fit a protean body. Where did these objects come from before ending up here,
where will they go, now recomposed, un-destructed. Have they acquired an ancient value through this process or have they returned to a new state of desirability?
Many things have now changed their place and are no longer fulfilling their expected functions. Painted images slip away from pristine walls into traffic signs, hand-cut potato chips remain suspended between earth and rooftops. Across the room, the forest appears inside cabinets, which have been brought back inside, into memory, after roaming for some time in city streets. As spaces turn inside-out, into domestic highways and arboreal corridors, ideal beauty resets itself, daringly, into a brief interruption.
A roaring sound explodes in the city. It echoes and quickly evaporates, but it doesn’t quite fade from the memory of he who desires to capture its violent ecstasis. He tries to chase the noise, drawing metal scores in the air, but who he is kidding? It slips away, disappearing between city-scapes and sea-chants, waiting to reemerge somewhere, unannounced.
Invisible forms of violence, held captive in canned sounds and decimal codes,
rest on the cold stones of Gedimino Avenue, inscribed with two waves of protests and silences in-between. Speakers bark at each other, stories branch out. Their roots cannot be traced back, nor can be found in someone’s garden. Quick! Dig! Now, disappear.

On 13 September, there will be a free shuttle bus operating between Vilnius center and Rupert. The bus departs from the main entrance to Bernardinai garden (Maironio street) at 6:30 pm, and returns after the event at 9 pm. Registration for the bus.

Rupert 6th Alternative Education Program is supported by Lithuanian Culture Council, Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, Vilnius City Municipality, Pakrantė, UAB Svema, UAB Grinda.