21 Sep Pakrantės bendruomenės pokalbiai | Martyna Jovaišaitė – Paukštė

Sezoniniam rudeniui jau įsibėgėjus, Pakrantės miškuose vis dar jaučiame vasaros šilumą ir darbingą rudens pradžią. Įkvėpimui pagauti, kalbinu dar vieną bendruomenės narę – fotografę bei stilistę Martyną Jovaišaitę – Paukštę.

 

Du sakiniai apie Tave.

Esu fotografė bei stilistė, mylinti maistą ir fotografinį meną. Kiekvieną dieną stengiuosi eiti šiuo kūrybiniu keliu, apjungdama man labai patinkančius dalykus: maistą, minimalizmą ir abstrakciją.

Tu dirbi su garsiausiais restoranais ir gastrobarais Lietuvoje. Kada ir kaip supratai, kad maisto fotografija – Tavo sritis?

Negaliu teigti, kad užsiimu tik maisto fotografija. Kai įstojau į Vilniaus Dailės Akademijos medijų ir fotografijos studijų programą, mano gyvenime jau buvo fotografija. Studijų metais dirbau įvairius su fotografija susijusius darbus, tačiau didžiąją jų dalį sudarė komerciniai projektai – renginiai. Praėjus keleriems metams, supratau, kad nejaučiu įkvėpimo ir trūksta kūrybinės veiklos. Aš domėjausi maistu, tačiau iš gastronominės pusės. Man visada patiko išbandyti naujus skonius, degustuoti. Visos kelionės, į kurias leidžiuosi kartu su vyru Augustinu, dažniausiai būna paremtos naujų skonių paieškomis. Taip nutiko, kad būtent tuo laiku, kai kilo noras išbandyti maisto fotografiją, mano vyras su draugais atidarinėjo restoraną. Jis paprašė padaryti keletą patiekalų nuotraukų ir tai mane sudomino. Mėgavausi skirtingas sritis apimančiu darbu, nes reikėjo tapti fotografe ir stiliste vienu metu. Suvokiau,  jog mano darbas turi tęstinumą. Visame tame darbe buvo ne tik maistas, tačiau ir bendravimas su žmonėmis – dėl to ir pasirinkau šią sritį.

 

Kaip kyla idėja tam tikro produkto kompozicijai?

Viskas susideda iš daugelio dalykų – gyvenimiškos patirties, baigtų mokslų ir kursų, kompozicinių suvokimų. Priklauso ir nuo vykdomo projekto – ar užsakovas suteikia visišką laisvę, ar duoda produktą, kurį reikia parduoti. Visada turi atsižvelgti į tai, kad produktas gražiai atrodytų ir skleistų pasirinktą žinutę, temą. Tai – darbas, teikiantis malonumą, nes kiekvieną kartą procesas vyksta skirtingai. Mano užsakovų sąrašas labai platus – nuo mažų restoranėlių iki didelių korporacinių įmonių. Nuo visiškos laisvės iki aiškiai išdėstomų taisyklių.  Tačiau stengiuosi darbuose palikti kuo daugiau savęs ir nepabėgti nuo savo stilistikos. 

 

Kodėl savo darbo vietą pasirinkai kūrybinių industrijų centre Pakrantė?

Mano darbo pobūdis toks, jog dažniausiai dirbu viena. Prieš dvejus metus į šį centrą įsikėlė mano vyro įvaizdžio ir dizaino studija, todėl dažnai čia atvažiuodavau. Mane sužavėjo šio pastato lokacija ir aplink sklindanti ramybė.  Šiuo metu gyvenu senamiestyje, todėl darbas čia – atgaiva nuo miesto šurmulio. Mano darbas yra individualus, tačiau, kai dirbu kitų žmonių apsuptyje, jaučiu, jog darbas tampa produktyvesnis. Pertraukų metu mėgaujuosi kava bei pokalbiais su kolegomis. Vienas iš mane nustebinusių šio centro privalumų – stiprus bendruomeniškumo jausmas. Tokiai asmenybei kaip aš, kuri niekada nebuvo dirbusi biure, visos bendros šventės yra tikras atradimas. Čia – bendruomenė, kuri nedirba kartu su tavimi, tačiau įsitraukia ir bendrauja tarpusavyje. Ši vieta kitokia, joje gali kartu padiskutuoti ir gauti įkvėpimo bei pagalbos iš kitų.

 

 

 

Jeigu Tavo įkvėpimas būtų skonis, koks jis būtų?

Tikriausiai kavos. Ji gali būti karti, rūgšti, saldi. Kiekvieną kartą kavos derinys gaunasi vis kitokio skonio. Kava tiktų ir tuo, kad niekada negali aiškiai nusakyti jos skonio, ji – įvairiapusė. Įkvėpimas taip pat nepastovus. Kartais kartus, kartais rūgštus, o kartais –  saldus ar su cinamonu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tekstas ir nuotraukos: Smiltė Budėnaitė

 

Read More

06 Sep The insider outside | 6th Alternative Education Program Show

Rupert maloniai kviečia į 6-osios alternatyvios edukacijos programos dalyvių Monikos Janulevičiūtės ir Antano Lučiūno, Mildos Januševičiūtės, Onos Juciūtės, Marjolein van der Loo, Vytauto Stakučio (Sekcija bendradarbiaujant su Julija Matulyte), Ryčio Urbansko, Naglio Kristijono Zakaro darbų parodą Savas žmogus už durų. Parodos atidarymas vyks nuo 19 val. rugsėjo 13 dieną meno centre Rupert (Vaidilutės g. 79). Parodos uždarymas rugsėjo 15 dieną nuo 19 valandos. Parodoje matysite darbus, sukurtus programos metu. Įėjimas nemokamas ir atviras. Atidarymo metu bus galima pasivaišinti gėrimais.

6-ąją Rupert alternatyvios edukacijos programą kuruoja ir koordinuoja Adomas Narkevičius. Parodą Savas žmogus už durų ko-kuruoja Giulia Civardi ir Adomas Narkevičius.

Paroda veiks:

Ketvirtadienį 19-22 val. (su GIRLISONFIRE performansu)
Penktadienį 10-18 val.
Šeštadienį 12-22 val. (su GIRLISONFIRE performansu 20 val.)

Stabtelk, padelsk.
Ji dainuoja dainą kažkaip atvirkščiai, bet savu tempu. Kilimas kvėpuoja palei sieną. Ateina nemaloni mintis, kad nebeišeina nuspėti savo kūno. Gydytojai bando, bet žalos neišeina sustabdyti, greito sprendimo nėra. Juslinis-kūniškas „aš“ jau išvirkščias. Nėra kaip kitaip elgtis, tik keisti tai, kas iki tol atrodė racionalu, pasiduoti staigiam ir skaudžiam ligos suvokimui. Sieki būti atvirai nesuderinamas su privatumu. Šuolis, tik iš tikėjimo ir pasitikėjimo, gali būti skausmingas, bet viltis dabar bent nebeatrodo kaip inertiškas dalykas.

Diena dieną seka savaitei einant be konkretesnio plano. Mes statom miestus darbui, ne sau, užsikirtę energijos pliūpsnių ir išsekimo ratuose. Laiko pojūtis sulėtėja pagal visatos ritmiškumą, intelektualinės ir emocinės būsenos prisitaiko taip pat. Galbūt aštrus trukmės suvokimas sustiprins dingusį jautrumą sau ir kitiems žmogiškiems ir ne-žmogiškiems pavidalams. Mėnulio ir planetų judėjimo stebėjimas tampa rūpestingu malonumu – dalyvavimu ritmingoje dermėje, ne tik pavienėm pasitenkinimo akimirkom.

Nedaugelis, bet keli žmonės šoka kalbėdami. Mergina darbo apranga pasakoja istoriją kaip vieną kartą ji pasijautė išnaudota nepažįstamojo internete. Ką, negirdėjai? Jos privatumas, ne iki galo atskleistas, prisotino orą. Dabar skendim prisiminimais pripildytam kvape. Kaip ji jaučiasi? Kaip tau atrodo?
Tuo pat metu, kiti kūnai atsiduria kartu, pasikeisdami. Skirtingos kalbos persisunkia, užtvindo jų nerimastingus judesius. Lyg iš pertekliaus, lyg tam, kad išgytų, žmonės nenustoja šokti, visi ties proveržio riba.

Skylė skysto marmuro kaule
pilno kūno, bet neaišku kaip jo su verte,
šuns numesta tiesiai į dėmesio centrą,
neaišku ką manyti žiūrint pro langą, praeinant,
Ar labai norisi turėti jį dabar? Aprengtą nieko taip ir nesudominusiais dizainerio rūbais. Jie tinka tik pastoviai besikeičiančiam kūnui. Kur šie daiktai buvo prieš atsirasdami čia, tam, kad būtų perdaryti, nesunaikinti. Ar jie atgavo savo seną vertę, gal dabar jie vėl trokštami, tik kitaip?
Daug dalykų pakeitė savo vietą ir nebeatlieka lauktųjų funkcijų. Vaizdai virsta nuo nepriekaištingų sienų į kelio ženklus. Rankomis supjaustytų bulvių traškučiai kybo ore tarp žemės ir pastatų stogų. Kitoj kambario pusėj miškas pasirodo sekcijų viduje. Pastarosios savo ruožtu irgi grįžta į atmintį, nors šmėkla kaip ir jau turėjo būt dingusi. Erdvės pasirodo esą išvirkščios, aplink buitiniai greitkeliai ir medžiais apaugę koridoriai. Idealus grožis suabejoja savimi, bent trumpam.
Riaumojantis garsas staiga pasigirsta kažkur mieste. Nuaidi ir greitai dingsta, bet lieka galvoje to, kas nori sulaikyti jį šios įnirtingos ekstazės akimirką. Jis bando pavyti tą ūžesį, piešdamas metalines partitūras ore, bet pats supranta, kad beviltiškai. Garsas išslysta, prapuolęs kažkur tarp miesto panoramų ir jūros giesmių, laukia kito nepranešto pasirodymo.
Ant Gedimino prospekto akmenų dešimtainiais kodais ir jau seniai įrašytais garsais išryškėja nematomų smurto formų kontūrai. Kažkur ten – dvi protestų bangos ir ilga tyla tarp jų. Garsiakalbiai rėkia vienas ant kito, o istorijos išsišakoja. Iki šaknų prisikasti, panašu, nebeišeis, tuo labiau rasti jas kažkieno sodyboj.
Kask kask, greičiau! O dabar, pranyk.

Renginio dieną tarp Rupert ir centro kursuos nemokamas autobusas. Rezervuoti vietą autobuse galite atlikę registraciją. Autobusas išvyks 18:30 nuo pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo (Maironio g.), po renginio autobusas pajudės atgal į centrą 21:00. Vietų skaičius ribotas.

Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Kūrybinių industrijų centras „Pakrantė“, UAB „Svema“, UAB „Grinda“.

//

EN:

Rupert is pleased to invite you to The insider outside, the final exhibition of the 6th Alternative Education programme, presenting new works by participants Monika Janulevičiūtė & Antanas Lučiūnas, Milda Januševičiūtė, Ona Juciūtė, Marjolein van der Loo, Vytautas Stakutis (Wall Unit in collaboration with Julija Matulytė), Rytis Urbanskas, Naglis Kristijonas Zakaras. The opening will take place on Thursday, September 13th from 7pm at Rupert (Vaidilutės str. 79) ground floor and outdoor spaces and will feature works developed and produced during the programme. The closing night will take place on September 15th from 7pm. The events are free of charge and open to public, light refreshments will be served.

6th Rupert Alternative Education programme is curated and coordinated by Adomas Narkevičius. The final exhibition The insider outside is co-curated by Giulia Civardi and Adomas Narkevičius.

Opening times:

September 13th 7 pm – 10 pm (with a performance by GIRLISONFIRE)
September 14th 10 am – 6 pm
September 15th 12 pm – 10 pm (with a performance by GIRLISONFIRE at 8 pm)

Slow down, pause, linger.
A song in reverse, she sings at pace, a sheet breathes along the wall. A loss of control over the body, an unpleasant sensation slips into the mind: doctors try, but damage cannot be undone. There’s no quick-fix. The affective-corporeal self is turned inside-out. No alternative but to revise reason, to subject it to the jolt provoked by the realisation of an illness. Intimacy requires not to remain private anymore. A leap of faith might make you fall, but from now on, hope no longer feels so passive.
The Earth spins. Days aimlessly follow throughout the week. We build cities for work, not for us, as we walk in and out of cycles of exhaustion and exuberance. Cosmic rhythm alters emotional and intellectual states, as much as human structures of time, but can enhance lost sensibilities. Following the lunar cycle in concert with planetary matter concerns pleasure, and caring for synchronicity rather than for moments of solitary fulfilment.

There are people who talk while dancing, not a lot, but a few. A girl in a worker suit tells a story about the time she felt used when talking to a stranger online. Haven’t you heard? Her privacy, semi-undisclosed, impregnates the air – now drenched in a botanical scent manifested from memory. How do you think she feels now?
Simultaneously, other bodies come together, alternating. Multiple languages overlap, permeating their restless moves. Suspended between recovery and excess, people keep dancing on the verge of break-through.

A bone hole of liquid marble
Full bodied, yet empty with value
is brought by a dog, into the spotlight.
How does it feel to see it through a window, when strolling by.
How much do you want to own it now, dressed in unwanted designer garments, which can only fit a protean body. Where did these objects come from before ending up here,
where will they go, now recomposed, un-destructed. Have they acquired an ancient value through this process or have they returned to a new state of desirability?
Many things have now changed their place and are no longer fulfilling their expected functions. Painted images slip away from pristine walls into traffic signs, hand-cut potato chips remain suspended between earth and rooftops. Across the room, the forest appears inside cabinets, which have been brought back inside, into memory, after roaming for some time in city streets. As spaces turn inside-out, into domestic highways and arboreal corridors, ideal beauty resets itself, daringly, into a brief interruption.
A roaring sound explodes in the city. It echoes and quickly evaporates, but it doesn’t quite fade from the memory of he who desires to capture its violent ecstasis. He tries to chase the noise, drawing metal scores in the air, but who he is kidding? It slips away, disappearing between city-scapes and sea-chants, waiting to reemerge somewhere, unannounced.
Invisible forms of violence, held captive in canned sounds and decimal codes,
rest on the cold stones of Gedimino Avenue, inscribed with two waves of protests and silences in-between. Speakers bark at each other, stories branch out. Their roots cannot be traced back, nor can be found in someone’s garden. Quick! Dig! Now, disappear.

On 13 September, there will be a free shuttle bus operating between Vilnius center and Rupert. The bus departs from the main entrance to Bernardinai garden (Maironio street) at 6:30 pm, and returns after the event at 9 pm. Registration for the bus.

Rupert 6th Alternative Education Program is supported by Lithuanian Culture Council, Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, Vilnius City Municipality, Pakrantė, UAB Svema, UAB Grinda.

Read More

05 Sep Vasaros pabaigoje – kūrybiškumo stovykla

Vasaros sezonui einant į pabaigą, Kūrybinių industrijų centras „Pakrantė“ kartu su įvaizdžio ir dizaino studija „And Studio“  bei grilio terasa ,,The Owls“ , kvietė susiburti kūrybiškumo paieškoms. Rugpjūčio 30 d. vykusio Creativity Scouting renginio organizatoriai įkvepiantiems pokalbiams  kvietė į išskirtinę erdvę – bendrų miškų apsuptą ,,Pakrantės“ centrą.

Vieno vakaro konferencijoje kūrybinių industrijų atstovai bei profesionalai dalinosi asmeninėmis patirtimis bei idėjomis, kuriomis siekė pakeisti kritišką požiūrį į kūrybinio sektoriaus atstovų karjeros galimybes šalies rinkoje.

Renginio metu apie fotografijos, kūrybos bei grafinio dizaino meną kalbėjo Aleksandra Kingo, Tadas Karpavičius bei Kissi Ussuki – aka Justė Urbonavičiūtė.

Konferencijos momentus įamžino Martyna Paukštė.

 

Read More

27 Aug CREATIVITY SCOUTING | Kūrybiškumo paieškos

Renginio sėkmė dažnai matuojama pagal tai, ar jam kuriamas tęstinumas, tad pirmajai kūrybiškumo žvalgybai prašokus su trenksmu, mes trokštame dar ir giriamės ateinančios planais!

Rugpjūčio 30 d. (ketvirtadienį) CREATIVITY SCOUTING sugrįžta. Ir vėl tarp betono ir gamtos, tarp miesto ir miško – Pakrantė pasitiks toli gražu ne tuščiomis rankomis ir kūrybingumą privers prisikelti iš naujo. Atsakingas pareigas iškloti visas tiesas ir sudrumsti kūrybinį štilį jau priėmė:

Aleksandra KINGO

– fotografė, kūrybos direktorė –

Gardžiausių spalvų ir siurrealizmo meistrė, vaikščiojanti peilio ašmenimis tarp pop kultūros, seksualumo ir diskomforto su pavydėtinu humoro jausmu. Klientų sąrašo ilgis tiesiog nepadorus, bet negalim nepaminėti tokių kaip Kenzo, Miu Miu, Sony Music ar Jessica Walsh.

Kissi Ussuki – aka JUSTĖ URBONAVIČIŪTĖ

– laisvai samdoma iliustratorė –

Atpažinti Justės stilių galima iš hipnotizuojančios rožinės-violetinės paletės, socialinių temų ir trupučio nuogybių, kurioms mes sakome tris “Taip!”. Ar žinojot, kad jos arkliukas ne tik iliustravimas, bet ir fotografija bei dizainas, o į platų pasaulį ji jau paleido dviženklį skaičių albumų viršelių?

Tadas Karpavičius

– grafikos dizaineris, kūrybos direktorius –

Mikliai žongliruojantis dizaino, meniniais, kultūriniais projektais, leidiniais ir juos visus suvienijantis savo estetika, struktūriškumu bei raidžių transformacijomis. Už subtilumą plojame ne tik mes, bet ir “It’s Nice That”.

Išpasakojame tik dalį staigmenų, tad nepraraski budrumo – daugiau informacijos jau labai netrukus.

🌲🌲🌲
Vaizdai ir šviežios mintys nemokamai, o konferenciją užkandžiais ir gėrimais paskanins The Owls.

Užsuk!

 

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/517454358713129/

 

Read More

02 Aug Pakrantės bendruomenės pokalbiai | Justė Jonutytė

Kai pavargstame nuo miesto šurmulio bei kasdieninio žmonių srauto gatvėse – skubėjimo į vieną ar kitą susitikimą, šalia einančio praeivio pokalbio telefonu, norime atsidurti ramybės oazėje, kurioje galėtume atsipalaiduoti ir pamiršti visus rūpesčius. Jei spėliojate ir klausiate manęs, kur šalia miesto galima rasti tokią vietą, aš jums drąsiai atsakau – kūrybinių industrijų centre Pakrantė. Čia, vos keletą kilometrų atokiau nuo miesto, miško ir 2-ojo Valakampių paplūdimio apsuptyje įsikūrusi Šiuolaikinio meno asociacija savo glėbyje laiko galeriją, kurioje šiuo metu yra eksponuojama grupinė vasaros paroda Susipynusios istorijos. Apie šią parodą kalbuosi su RUPERT – projektų pagrindu veikiančio tarpdisciplininiu edukacijos, rezidencijų ir parodų centro direktore Juste Jonutyte.

 

Papasakokite, kokia šios parodos idėja / esmė?

Ši paroda turi du pagrindinius tikslus. Vienas jų – reflektuoti mūsų pastarųjų penkerių metų veiklą ir per šiuos metus suburtą bendruomenę. RUPERT organizacija, lygiai prieš penkerius metus , – 2013-tųjų metų liepą pradėjo savo veiklą architekto Audriaus Ambraso biuro suprojektuotame Pakrantės pastate. Taigi, šiais metais pasirinkome būtent liepos mėnesį grupinei vasaros parodai atidaryti. Joje dalyvauja daug mūsų buvusių rezidentų, edukacinės programos dalyvių ir kitų menininkų, kurie su mumis yra turėję bendrų projektų. Kitas parodos tikslas – tyrinėti medžiagiškumo sąvoką ir tai, į kokias medžiagas šiuo metu atsigręžia menininkai, kas juos domina bei kaip jų pagalba jie gali pristatyti savo idėjas.

Tamara Henderson, 2014

 

Kodėl Susipynusios istorijos?

Yra keletas šio pavadinimo sluoksnių. Terminą Susipynusios (angl. Entangled) pasiskolinome iš mąstytojos Karen Barad tekstų, kurie iš dalies įkvėpė parodą. Šį žodį, reiškiantį, jog viskas pasaulyje yra susiję,  ji dažnai vartoja savo rašiniuose, o mūsų architektai – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – labai tiksliai jį išreiškė parodos architektūroje. Tai galime įvardinti kaip dialogą tarp kūrinių, esančių Susipynusioje istorijoje.

1. Jenine Marsh, 2018                                                                        2. Indrė Šerpytytė, 2018

 

Įsivaizduokime, kad menu visiškai nesidomintis žmogus, smalsumo vedamas, užsuka į šią parodą, kaip jam galėtumėte ją apibūdinti?

Mano nuomone, kūrinių medžiagiškumas yra visiems suprantamas terminas. Juk medžiagos yra ne tik mene, jos yra ir buitiniame gyvenime, pavyzdžiui : popierius, ant kurio rašome, medžiagos, kurias renkamės namų grindims ar užuolaidoms. Taigi, medžiagiškumas nėra sudėtingas terminas, kurį visi suprastume skirtingai. Mes neturime požiūrio, kad meno žinovams parodą apibūdiname vienaip, o mėgėjams– kitaip. Mano manymu, medžiagiškumas yra visiems panašiai suprantama sąvoka. Ši grupinė paroda yra ir apie kitus klausimus, pavyzdžiui : kodėl XXI amžiuje, kai yra tiek daug įvairių naujų medijų kūrybai, žmonės toliau atsisuka į palyginti tradicinį mediumą – tapybą?

Rūtenė Merkliopaitė, 2016

 

Kodėl pasirinkote būtent šių menininkų darbus eksponuoti grupinėje vasaros parodoje? Kuo jie tarpusavyje susiję?

Pagrindinė menininkų jungtis – susidomėjimas išreikšti savo kūrybą tam tikrų medžiagų pagalba. Tarkime, menininkė Viktorija Rybakova naudoja popierių arba keramiką, Anastasija Sosunova naudoja resin (liet. Skaidri liejimo masė) medžiagą. Menininkė Athena Papadopoulos į savo kūrinį, kaip papildomą medžiagą, sudėjo net dirbtines blakstienas. Parodoje eksponuojami menininkų darbai ypatingai didelį dėmesį skiria ne tik naratyvui, bet ir kūrinių medžiagoms, išjautimui.

 

1.Viktorija Rybakova, 2017                                                               2.Than Hussein Clark, 2018

 

Tekstas ir nuotraukos: Smiltė Budėnaitė

Read More

04 Jul Entangled Tales | RUPERT

 

 

RUPERT x Pakrantė maloniai kviečia į grupinę vasaros parodą „Susipynusios istorijos“.

Atidarymas: liepos 4 d. 18 val.

Paroda veiks: liepos 4 – rugpjūčio 3 d.

„Susipynusios istorijos“ pristato Lietuvos bei užsienio menininkų kūrinius, nagrinėjančius materijos vaidmenis mūsų mąstyme, bendravime ir gyvenime. Remdamasi meninėmis praktikomis bei šiuolaikinėmis feministinėmis materialumo interpretacijomis, paroda siūlo sutelkti dėmesį į įvairias mūsų sąveikas su neišvengiamai supančiu medžiagiškumu tam, kad atsiskleistų nauji keliai tirti atmintį, kūną, dalyvavimo formas bei pažinimo būdus. Skatindama suvokti meno kūrinį ne tik kaip mąstymo objektą, bet ir kaip mąstymo dalyvį, paroda kviečia įsigilinti į tai, kaip pasakojame mūsų pačių susipynusias istorijas.

Parodos veikimo laikotarpiu, Rupert kvies prisijungti prie specialių parodos tema vyksiančių edukacinių užsiėmimų, turų, paskaitų ir kitų renginių, tarp jų Dr. Rick Dolphijn ir kitų viešų paskaitų bei kūrybinių dirbtuvių su parodos menininkais Anastasija Sosunova bei Daniel Rossi. Atidarymo DJ: Palanga Street Radio.

Kuratoriai: Justė Jonutytė ir Yates Norton

Menininkai: Rebecca Ackroyd, Stefania Batoeva, Julie Bena, Ragna Bley, Than Hussein Clark, Olivia Erlanger, Merike Estna, Daiga Grantina, Celia Hempton, Tamara Henderson, Ieva Kraule, Jenine Marsh, Daria Melnikova, Rūtenė Merkliopaitė, Mikołaj Moskal, Rosalind Nashashibi, Athena Papadopoulos, Zoë Paul, Daniel Rossi, Viktorija Rybakova, Anastasija Sosunova, Indrė Šerpytytė, Jala Wahid

Architektai: Ona Lozuraitytė ir Petras Išora

Koordinatorės: Vitalija Jasaitė ir Kotryna Markevičiūtė
Plakato dizainas: Goda Budvytytė

Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Kanados ambasados biuras Lietuvoje, Pakrantė.

Dėkojame: Emalin (Londonas); Cooper Cole (Torontas); Galeria Wschod (Varšuva); Galerie Joseph Tang (Paryžius); OSL Contemporary (Oslas); Parafin (Londonas); Rodeo (Londonas); Southard Reid (Londonas); Temnikova & Kasela (Talinas); VI, VII (Oslas) ir Vilnius In Your Pocket miesto gidui

Parodos atidarymo dieną tarp Rupert ir centro kursuos nemokamas autobusas. Rezervuoti vietą autobuse galite atlikę registraciją: https://goo.gl/forms/DNVH1xscS5RM23QJ3. Autobusas išvyks nuo pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo (Maironio g.) liepos 4 d. 17:30. Po renginio autobusas pajudės atgal į centrą apie 20:00. Vietų skaičius ribotas.

daugiau: https://www.facebook.com/events/1054358731378822/

-EN-

RUPERT is pleased to announce a summer group exhibition, Entangled Tales. The exhibition opens on the 4th of July and will run through to the 3rd of August, 2018.

Opening: 6pm, 4th July

Entangled Tales brings together local and international artists to look at the ways in which we think, communicate and live with matter. The exhibition’s theme takes the lead from the artists’ practices and recent feminist approaches to materiality and ‘new materialism’. It considers how our correspondences with the matter with which we are entangled offers many threads to follow in our exploration of memory, the body, forms of participation and ways of knowing. Acknowledging the work of art as something which we continue to think with and through, the exhibition asks how we tell the entangled tales of which we are one thread.

There will be an accompanying programme of tours, talks, events and workshops, including a lecture by Dr Rick Dolphijn and workshops by exhibition artists Anastasija Sosnunova and Daniel Rossi. Palanga Street Radio will be DJing on the opening night.

Curators: Justė Jonutytė and Yates Norton

Artists: Rebecca Ackroyd, Stefania Batoeva, Julie Bena, Ragna Bley, Than Hussein Clark, Olivia Erlanger, Merike Estna, Daiga Grantina, Celia Hempton, Tamara Henderson, Ieva Kraule, Jenine Marsh, Daria Melnikova, Rūtenė Merkliopaitė, Mikołaj Moskal, Rosalind Nashashibi, Athena Papadopoulos, Zoë Paul, Daniel Rossi, Viktorija Rybakova, Anastasija Sosunova, Indrė Šerpytytė, Jala Wahid

Architects: Ona Lozuraitytė and Petras Išora

Co-ordinators: Vitalija Jasaitė and Kotryna Markevičiūtė
Poster design: Goda Budvytytė

Supporters: Lithuanian Council for Culture, Vilnius City Municipality, Office of the Embassy of Canada to Lithuania, Pakrantė

Special thanks: Emalin (London); Cooper Cole (Toronto); Galeria Wschod (Warsaw); Galerie Joseph Tang (Paris); OSL Contemporary (Oslo); Parafin (London); Rodeo (London); Southard Reid (London); Temnikova & Kasela (Tallinn); VI, VII, (Oslo), and Vilnius In Your Pocket City Guide

On 4 July, there will be a free shuttle bus operating between Vilnius center and Rupert. The bus departs from the main entrance to Bernardinai garden (Maironio street) at 5:30 pm, and returns after the talk around 8 pm. Registration for the bus: https://goo.gl/forms/DNVH1xscS5RM23QJ3

Read More

11 May Abri de Swardt & Yan Xing – The Difficulty of Saying I Rupert x Pakrantė

For Lithuanian please scroll down/

Rupert and Pakrantė are pleased to invite all to ‘The Difficulty of Saying I’, a showcase of films by current Rupert residents, artists Abri de Swardt and Yan Xing. Rupert will be screening two selected works by the artists: ‘Ridder Thirst’ (2015-2018) by Abri de Swardt and ‘Across the River and into the Trees’ (2016) by Yan Xing. The showcase will take place from the 10th of May until 14th of May at Rupert (Pakrantė, Vaidilutės str. 79) at selected screening times listed below and by appointment. The showcase is part of the Rupert residency programme, video works will be screened in English or with English subtitles. Total runtime: 39 minutes. Entrance is free and open to public.

SCREENING TIMES:
May 10th hourly from 10am to 5pm
May 11th hourly from 10am to 4pm
May 14th hourly from 10am to 5pm

For screenings by appointment, please contact us: info@rupert.lt or +370 6 8254930

‘The Difficulty of Saying I’ looks at how artists Abri de Swardt and Yan Xing employ narrative, fiction and malleability of the supposedly factual, neutral or natural through their video work to re-tell, or in Abri de Swardt’s words ‘unwrite’, stories that have previously been told and seen in literature and historiography. For Yan Xing, his film documents a performance retelling Boccaccio’s The Decameron & Pasolini’s film adaptation of the story, while Abri de Swardt reworks the German-Namibian photographer Alice Mertens’ ethnographic photo-books from 1960s and 70s. Both artists deploy diverging, distinct techniques that twist and complicate images in order to create fictive spaces truer than fact.

In ‘Ridder Thirst’ the impartial and composed figure of the narrator and his tale of how the Shadow Prince and his Battalion of Shades ‘rolls up’ and ‘buries’ the First River, becomes more and more brutalised as the video progresses. This searing, exhaustive articulation – deemed by De Swardt as a ‘sunstroke of voice’ – is punctuated by motion-tracked collaged inserts, and eventually taken over by a flutist, a brown pied-piper figure looking down on the town and river softly playing ‘Roxanne’ by The Police. Abri de Swardt’s ‘wet’ approach to the complexity of South Africa’s political and sexual history amidst the continued actions of Fallism (the collective term for several social movements, such as #RhodesMustFall#FeesMustFalland #OpenStellenbosch initiated at tertiary institutions in 2015), disrupts the canons of documentary photography and essay film which portray history through ‘straight’ teleological time – always progressing, converging into truth.

Yan Xing’s work, on first glance, lends itself to be looked at as a candid documentation of a heated argument that 7 male Italian students had while unsuccessfully trying to collectively rework Pasolini’s film interpretation of The Decameron. With no markings of post-factum editing apparent, Yan Xing habitually makes himself invisible as the director and narrator. In fact, this is a fiction and carefully set-up performance piece that melts layers upon layers of psychological drama, sexual tension, fluidity of personal identity and political incongruities to be found not only in Boccaccio’s and Pasolini’s The Decameron or Hemingway’s Across The River and Into The Trees but also in the performers’ own stories.

Riverbanks appear in both works as sites for collective activity and meaning-making (or story-telling), with both Yan Xing and Abri de Swardt enlisting art students as characters, displacing the procedures of the studio, and the university at large, elsewhere.

More info: http://rupert.lt/en/abri-de-swardt-yan-xing-the-difficulty-of-saying-i/

This event and Rupert Residencies programme is kindly supported by Lietuvos kultūros taryba and Pakrantė.

/

Rupert ir Pakrantėmaloniai kviečia į rezidentų, menininkų Abri de Swardt ir Yan Xing filmų pristatymą „Nelengva ištarti aš“ (angl. k. The Difficulty of Saying I). Rupert rodys du menininkų darbus: Abri de Swardt „Raitelio troškulys“ (orig. k. „Ridder Thirst“) (2015-2018 m.) ir Yan Xing „Anapus upės, medžių ūksmėje“ (angl. k. „Across the River and into the Trees“). Filmų peržiūros vyks Rupert (Pakrantė, Vaidilutės g. 79), laikais, nurodytais žemiau arba iš anksto susitarus. Filmai bus rodomi angliškai arba su subtitrais anglų kalba. Programos trukmė 39 minutės, įėjimas nemokamas ir atviras.

PERŽIŪRŲ DATOS IR LAIKAI:
Gegužės 10 d. kas valandą nuo 10:00 iki 17:00.
Gegužės 11 d. kas valandą nuo 10:00 iki 16:00.
Gegužės 14 d. kas valandą nuo 10:00 iki 17:00.

Dėl papildomų peržiūrų susitarti iš anksto galite susisiekę su mumis: info@rupert.lt arba +370 6 8254930

Nelengva ištarti aš atkreipia dėmesį į tai, kaip menininkai Abri de Swardt ir Yan Xing savo filmuose naudojasi pasakojimu, prasimanymu ir neva faktiška, neutralia ir natūralia medžiaga siekdami perpasakoti, arba, Abri de Swardt žodžiais, (ne)perrašyti istorijų, kurios anksčiau buvo išsakytos ir pamatytos grožinėje literatūroje, kine ir istoriografijoje. Yan Xing filmas dokumentuoja performansą, nurodantį į Dž. Bokačo Dekameroną ir vėliau sekusią Pasolini režisuotą jo adaptaciją kine. Abri de Swardt perkuria vokietės-namibės fotografės Alice Mertens etnografiškas fotografijų knygas, išleistas septintajame ir aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Abu menininkai išsiskiriančiomis technikomis verčia suabejoti užfiksuoto vaizdo paprastumu, kurdami pramanytas erdves, kurios virsta tikresnėmis už faktą.

„Raitelio troškulyje“ nešališka ir santūri pasakotojo figūra, sekanti pasaką apie šešėlių princą ir jo šešėlių batalioną, „suvyniojusį“ ir „paskandinusį“ pirmąją upę, laikui bėgant niršta vis labiau. Pasakotojo svilinančius, sekinančius žodžius, de Swardt teigimu, tarsi „balsu ištartus saulės smūgius“, pabrėžia judesius sekantys koliažai. Visą tai išnyksta su juodaodžio fleitininko švelniai atliekama The Police daina „Roxanne“ nuo aukštikalnės žvelgiant į miestą. Abri De Swardt „drėgnas“ Pietų Afrikos Respublikos politikos ir seksualumo istorijos tyrimas vyko tuo pačiu metu kai #RhodesMustfall (lt. „C. Rhodes turi kristi“, #FeesMustFall (lt. „Studijų įmokos turi kristi“) ir #OpenStellenbosch (lt. Atverkime Stellenbosch universitetą“) socialiniai judėjimai įgavo pagreitį 2015-aisiais. Šis kūrinys ardo dokumentinės fotografijos ir video esės kanonus, pagal kuriuos istorija dažniausiai vaizduojama kaip „tiesus“ teleologinis laikas, visada judantis link progreso ir tiesos.

Iš pirmo žvilgsnio, Yan Xing kūrinys – tiesiog dokumentaciją septynių italų studentų aršaus ginčo dėl nesugebėjimo sėkmingai kartu interpretuoti ir perkurti Pasolinio Dekameroną. Neaptinkant jokių montažo ženklų, Yan Xing paslepia save kaip režisierių ir pasakotoją. Tačiau, tai ką matome yra fikcija ir kruopščiai paruoštas tik vieną kartą įvykęs performansas, kuriuo menininkas tarpusavyje supina psichologinės dramos, seksualinės įtampos, asmeninės tapatybės nestabilumo ir nuorodų į klasikines tragedijas ir komedijas klodus. Tai nuoroda ne tik į Hemingvėjaus Anapus Upės, Medžių Ūksmėje ar Bokačo ir Pasolinio Dekameronus, bet ir į pačių studentų istorijas ir tarpasmenines įtampas, kurias jie atskleidžia menininkui prieš pradedant filmuoti.

Abiejų menininkų darbuose upė tampa prasmės kūrimo ir kolektyvinio veiksmo vieta, o studentai – veikėjai, atitrūkę nuo įprastų studijinės praktikos ir universiteto procedūrų.

Daugiau informacijos: http://rupert.lt/lt/abri-de-swardt-yan-xing-the-difficulty-of-saying-i/

Renginį bei Rupert rezidencijų programą remia Lietuvos kultūros taryba ir kūrybinių industrijų centras Pakrantė.

Read More

11 May Hush-hush island | Auksė Miliukaitė | Pakrantė x Rooster gallery

Pakrantė and The Rooster Gallery is pleased to announce the exhibition ‘Hush-hush Island’ by Aukse Miliukaite. Lithuanian painter of the young generation will present her latest work and artistic research. The exhibition will be held June 1–15 at Pakrantė, The Centre for Creative Industries. Exhibition opening Friday 1 June at 6.30 pm.
The source of artistic inspirations for the painter is culture and its history, and her creative method is based on the appropriation, reproduction and postproduction of images. Her paintings, which the artist describes as narratives reminiscent of the dreams of an individual spoiled by culture, are constructed by combining historical art, contemporary art quotes, elements of pop culture and details of her own autobiography. She replicates, crops and transforms the borrowed elements of paintings, arranges them into new semantic combinations and tells new stories of her own.
In her newest works Miliukaitė develops her personal mythology of painting as an island. Hush-hush Island is an idyllic place created from fragments of various works of art, cinematography, literature and music, and inhabited by well-familiar and anonymous characters. It becomes a kind of shelter for the artist, where she transports herself while painting. This island does not have geographical coordinates, it cannot be defined by physical parameters and manifests itself in various shapes: as an exotic island, an oasis (or merely its mirage), or as a nostalgic resort. Her vision combines the ideas of the island of Utopia described by Thomas More and the ocean that covers the planet in Stanisław Lem’s ‘Solaris’, producing and reproducing images. Like an art tourist hungry for new visual experiences and strangest stories, and never having enough of them, the artist takes herself on a creative field trip to explore the island. She takes the viewers with her and helps them create their own idyll of a hush-hush island. Or leads them astray in this enthralling and colourful labyrinth of images.

AUKSĖ MILIUKAITĖ (b. 1990) studied at the University of the Arts in London and in 2017 graduated from her painting studies (MA) at the Vilnius Academy of Arts. She has held several solo shows and is an active participant of group exhibitions, artistic projects, workshops and plain-air sessions. She was a finalist of Young Painter‘s Prize competition (2016, 2017) and received honourable mention (2017). Her paintings have become part of the collections of Lewben Art Foundation and Mo Museum (Modern Art Centre) in Vilnius.

Curators / Kuratorės: Juste Auguste, Jurgita Juospaityte Bitiniene
Design / Dizainas: Marek Voida
Aukse Miliukaite received the individual grant from Lietuvos kultūros taryba
_________________________________

Pakrantė ir The Rooster Gallery kviečia į Auksės Miliukaitės personalinę parodą „Hush-hush Island“. Joje jaunosios kartos tapytoja pristatys savo naujausius kūrinius ir meninius tyrimus. Paroda vyks birželio 1–15 d. kūrybinių industrijų centre Pakrantė. Parodos atidarymas birželio 1 d., penktadienį, 18.30 val.
Auksės Miliukaitės kūrybinių inspiracijų šaltinis – kultūra ir jos istorija, o kūrybinis metodas grindžiamas vaizdų apropriacija, reprodukcija ir postprodukcija. Jos paveikslai, anot pačios menininkės, kultūros sugadinto žmogaus sapnus primenantys pasakojimai, konstruojami jungiant istorinę dailę, šiuolaikinio meno citatas, populiariosios kultūros elementus ir savo pačios autobiografijos detales. Ji tiražuoja, kadruoja, transformuoja pasiskolintus paveikslų elementus ir iš jų dėlioja naujus reikšminius darinius ir pasakoja savo naujas istorijas.
Naujausiuose kūriniuose Miliukaitė vysto asmenišką tapybos kaip salos mitologiją. Hush-hush Island (liet. „slapta sala“) – idiliška vieta, sukurta iš įvairių dailės, kinematografijos, literatūros, muzikos kūrinių fragmentų ir apgyvendinta gerai pažįstamų bei anoniminių personažų. Ji tampa savotišku menininkės prieglobsčiu, kur ji nusikelia tapydama. Ši sala neturi geografinių koordinačių, ji yra neapibrėžiama fiziniais dydžiais ir reiškiasi įvairiais pavidalais: kaip egzotiška sala, oazė (ar tik jos miražas), kaip nostalgiškas kurortas. Jos vizijoje jungiasi Thomas‘o More‘o aprašytos Utopijos salos ir Stanisławo Lemo „Soliaryje“ planetą dengiančio okeano, čia produkuojančio ir reprodukuojančio vaizdus, idėjos. Tarsi naujų vizualinių potyrių ir keisčiausių istorijų alkstantis ir vis nepasisotinantis meno turistas menininkė leidžiasi į kūrybines salą tyrinėjančias ekspedicijas. Kartu vedasi ir žiūrovą ir padeda susikurti jam savą slaptos salos idilę. Arba paklaidina jį įtraukiančiame, spalvingame atvaizdų labirinte.

AUKSĖ MILIUKAITĖ (g. 1990) studijavo Londono menų universitete, 2017 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė personalinių parodų, aktyvi grupinių parodų, meno projektų, dirbtuvių, plenerų dalyvė. 2016 ir 2017 m. tapo konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininke, 2017 m. pelnė ir specialų konkurso komisijos paminėjimą. Tapytojos kūriniai yra įtraukti į „Lewben Art Foundation“ ir Mo Muziejaus rinkinius.

Read More

19 Apr Agnės Kuzmickaitės kūryba Pakrantės galerijoje |

Balandžio 5-osios vakarą daktaro laipsnį turinti kūrėja Agnė Kuzmickaitė mados gerbėjus pakvietė į kūrybinių industrijų centrą „Pakrantė“ Vilniuje. Čia ji pristatė nematytą 2018 / 2019 metų prêt-à-porter drabužių kolekcija. 

Renginio metu, mada susijungė su Pakrantės gamta. Erdvę puošė specialiai šiam renginiui kurtos meno instaliacijos bei A. Kuzmickaitės kūrybą pamatyti susirinkę spalvingi renginio svečiai.

 

Džiaugiamės, kai kūryba atneša pavasarį į mūsų erdves!

 

Skaityti :

https://www.zmones.lt/naujiena/aktualu/dizainere-agne-kuzmickaite-pristato-2018-2019-metu-pret-a-porter-kolekcija-stebekite-tiesiogine-transliacija-1102-773924#_ 

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mada/naujausioje-a-kuzmickaites-kolekcijoje-vasaros-saulelydziai-ir-trimaciai-drugeliai-1032-951768

 

Nuotraukos : Vincas Alesius

Lokacija : Kūrybinių industrijų centras Pakrantė.

Read More

18 Apr Open house 2018 x Pakrantė |

OPEN HOUSE VILNIUS 2018 | PAKRANTĖ

Su pavasariu, kartu grįžta ir kasmetinis Open House Vilnius. Balandžio 28, 29 dienomis Pakrantės kūrybos centras atvers duris pasivaikščiojimams ir susipažinimams su Nacionalinės premijos laureato Andriaus Ambraso komandos kūriniu – Kūrybinių industrijų centru Pakrantė.

Antrąjame Valakampių paplūdimyje, vietoje buvusios parduotuvės, natūralų miško gyvenimą gyvena kūrybinių industrijų centras. Kurortinė aplinka ir kūrybos paslaptingumas – buvo pagrindinės inspiracijos. Medžio apdaila vizualiai maskuoja pastatą pušyne, o vienintelė anga akliname pagrindiniame fasade masina lankytoją tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į kūrėjų pasaulį.

Pakrantė – globoja apie 100 kūrybinių industrijų atstovų ir menininkų, rengia parodas ir kitus edukacinius renginius. Tai – kūrybos uostas, kuriame menas susijungia su verslu ir technologijomis.

Kartu su Open House Vilnius komanda kviečiame pamatyti ir išgirsti kuo kvėpuoja Pakrantė!

Visos naujienos ir staigmenos – netrukus.

Iki susitikimų pavasario Pakrantės kūrybinių industrijų centre!

Pakrantės Facebook event : www.facebook.com/events/385160861953224/


Informacija apie Open House Vilnius :

http://www.openhousevilnius.lt/
https://www.facebook.com/events/191696128267401/

Nuorodos apie mus:

Instagram gyvenimas : www.instagram.com/pakrante.eu/

www.pakrante.eu

Read More