A3 plakatas (1)

06 Dec DONATO JANKAUSKO SKULPTŪROS – įkvėptos „Malpos” I PAKRANTĖ

Kūrybinių industrijų centras Pakrantė pristato žymaus lietuvių skulptoriaus Donato Jankausko (Duonio) parodą „Malpa”, kuri įvyks gruodžio 3 d. 14.00 val.

@

Prieš įeinant į parodos erdvę, žiūrovui derėtų tvirtai susiveržti batus. Šį kartą menininkas kūrė išvirkščiąja puse – iš dešinės į kairę, iš vidaus į išorę, aukštyn kojomis. Polirietanas stings, tačiau jo reikšmės niekada. Ak, nėra nieko baisiau ir gražiau šiais laukiniais laikais, kaip parodyti kam nors liežuvį.

Nėra nieko, kas neišlįstų per batą – spyriesi naują kedą, atšipusiu kulnu, ir mauni lauk, vaikštai pado atspaudais ir drebini kinkas, siautiesi taškuotą kailį, žengi į plėšrūno nasrus ir bundi svetimame sapne. Ir viskas, viskas viskas – iltis, liežuvis, ranka, koja, kairė, dešinė, beždžionių gaudyklos – sapnų raugyklos, romėnai ir keltai, besočio riaumojimas ir alkstančio inkštelėjimas, malpa, malpa, malpa.

@

Iškirtinio autoriaus, išskirtiniai darbai sukurti specialiai jautriai gamtos apsuptyje, menininkus glaudžiančioje vietoje. Puikiai identifikuotas charakteris, atsižvelgiama į pastato interjero ir eksterjero santykį. Menininkas išlaiko savitą kūrybos braižą, o personažai įsikūnija į Pakrantės galerijos ir svečių gyvenimą, šviesos ir garso pagalba.

Donatas Jankauskas (g. 1968m.) – menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje ir Savičiūnuose. D. Jankausko kūriniai pasižymi monumentalumu, formų ir medžiagų dinamika, plačiu ikonografinių ir ikonologinių reikšmių spektru. Svarbiausios pastarųjų metų parodos: „Sekmadienis” (2013 m., ŠMC), „Vasaros skaitiniai” (2013 m., Cesio meno festivalis, Latvija), „NINENINENINE” (2013 m., Malonioji 6). Taip pat viena kūrėjo skulptūrų pavadinimu „Tonis Soprano“ šiuo metu puošia Vilniaus geležinkelio stotį.

Projektas finansuojamas Tarybos ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos.

Skulptūrų parodą  galima aplankyti kūrybinių industrijų centre ,,Pakrantė“ iki gruodžio 15 dienos. Galerija veikia darbo dienomis nuo 10 iki 17 valandos.

Visus kviečiame susipažinti su Duonio personažais.

Read More
FullSizeRender (3)

10 Nov PAKRANTĖ I MII4II

Kūrybinių industrijų centras Pakrantė pristato unikalų Rūta Butkus vienos Europos š0kį, aidint Miša Skalskis sirenoms – MII4II. Renginys – lapkričio 12d., 19:00 val.

Pakrantės galerija virto į dar nematytą, neištyrinėtą erdvę, kurioje metalo laužo griuvėsiai, užgožę elegancijos pilną Mūzų erdvę, virs charakteringa dekoracija charizmatiškąjai Rūtai Butkus. Metalo laužo kūriniais ir instaliacijomis rūpinosi Sigita Šimkūnaitė, o plevesuojančiais audiniais, drąskomais šokio ir metalo gabalų, rūpinosi – Lina Elmentaitė.

 

Rūta Butkus – šiuolaikinio šokio atlikėja, kūrėja ir choreografė. Jos kūryba susiformavo Lietuvos šiuolaikinio šokio scenoje. Rūtos atlikėjos charakterio – performatyvios akivaizdos – sunku nepastebėti. Atsidūrus vienoje aplinkoje, Rūta Butkus įtraukia savo buvimu ir sprendimais erdvėje, emocijomis, transliuojamomis per kūną.

 

Jos naujas projektas „MII4II Žmonių parkas” prasideda stebint ir reflektuojant aktualius Europos įvykius. Šį projektą pamatysite etape, kai pirminės išraiškos, lyriniai ir simboliniai vaizdiniai, klišės ir banalijos pasirodė, pasireiškė ir buvo atmestos. Taip pradėjo kilti kitos idėjos, rastis nauji santykiai, sprendimai, kurių nebuvo iki šiol, išbarstyta ateitis ir sintetinės realybės, nušviestos kosminės dezinformacijos.

 

MII4II
Idėja, išpildymas – Rūta Butkus
Muzika – Miša Skalskis
Scenografija – Sigita Šimkūnaitė
Kostiumas – Lina Elmentaitė
Prodiuserė – Rūta Bučiūnaitė
Kuratoriai – Adomas Narkevičius ir Monika Lipšic

 

Pakrantės galerija visada nepaprastai nušvinta talentingų menininkų dėka. Tai ir yra postūmis funkcionuoti, džiuginti bendruomenę, neabejingą menui ir jausmui, kad pasaulis priklauso Kūrybai.

 

Iki pasimatymo!

Read More
unnamed

03 Sep RUPERT | Menininke, ką tai reiškia?

Suvokti gerą kūrybą nelengva. Kiekvienam įbridusiam į nepažįstamus meno pasaulio vandenis yra tekę susigūžti, prasmingai pasiglostyti pasmakrę, nutaisyti mąstytojo išraišką, ar sprukti iš galerijos, kurioje „gero meno senai nebeliko“. „Ką visa tai reiškia? Kokia to prasmė? Ką autorius tuo nori pasakyti?“ – klausimai, kylantys šiuolaikinio meno parodų lankytojams, kuriuos išsakyti garsiai vis dėlto dažnai būna nejauku. Akivaizdu, kad dialogas būtinas.

 

Rugsėjo 3 dieną, 18.00 valandą, kviečiame į dviejų kartų dailininkų, Sigitos Morkūnaitės ir Raimondo Gailiūno, pokalbį kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“. Apie tapybą, įkvėpimo šaltinius, ir kūrybos metamus iššūkius menininkus kalbins kuratorė Vilma Mačianskaitė.

 

2013 m. Raimondas Gailiūnas ARTVILNIUS’13 meno kritikų ir žurnalistų komisijos buvo išrinktas geriausiu Lietuvos menininku. Tapytojo darbai rėkia spalvomis ir pribloškia žiūrovą pulsuojančia energija. Išdrįsę nerti į dailininko kuriamą spalvų ir siužetų pasaulį, nelieka abejingi.
Gabiausia Raimondo Gailiūno mokinė Sigita Morkūnaitė, jau ketvirtus metus studijuoja tapybą Glazgo Dailės akademijoje (Glasgow School of Art). Sigitos darbuose vyraujantis misticizmas, perfekcionistinė, preciziška technika, bei tapybos darbus papildantys filosofiniai esė kelia nuostabą jos dėstytojams ir artimiesiems. Mokytojo ir mokinės pokalbis renginio klausytojams suteiks progą apmąstyti meno keliamas problemas ir pažvelgit į jas iš nevienalytės kūrėjų perspektyvos.

Read More
martin_lulu_and_chris-1024x768

17 Aug RUPERT | Chris Sharp: Adventures with Lulu

Rugpjūčio 18 dieną, antradienį, rašytojas ir nepriklausomas kuratorius Chris Sharp Vilniuje įsikūrusiame Yucatan (Pylimo g. 2) pristatys ir aptars ,,Lulu“ – 2013 metais Meksike įkurtą nepriklausomą projektų erdvę, kurią Ch. Sharp įsteigė drauge su meksikiečių menininku Martin Soto Climent. Svečias papasakos kaip projektas siejasi su jo kuratorine praktika, bei aptars „Lulu“ koncepto esmę, buvimą įsibrovėliu iš užsienio, ir nesibaigiančios, bei nuolatos augančios, grupinės parodos idėją.

Sulaukusi nemažai tarptautinės spaudos dėmesio iš Artforum,The New York Times, El Pais, National Geographic Traveler, bei daugybės kitų žurnalų, publikacijų ir internetinių portalų, „Lulu“, būdama vos (arba net) 9 kvadratinių metrų ploto, greitai įrodė savo vertę ir tapo esmine figūra Meksiko meno kontekste. Nuo atidarymo 2013 m. „Lulu“ erdvėje parodas surengė tokie tarptautiniai menininkai kaip: Jochen Lempert, Simon Dybbroe Møller, Allison Katz, Willem de Rooij, Michael E. Smith, Nina Canell, Fernanda Gomez, Jiri Kovanda, Jiri Kovanda ir daugybė kitų, drauge su vietiniais meno šviesuliais – Gabriel Orozco, Francis Alÿs ir Melanie Smith.

Chris Sharp (g. 1974 m., JAV) yra rašytojas ir nepriklausomas kuratorius, gyvenantis Meksike, kur drauge su meksikiečių menininku Martin Soto Climent vadovauja meno projektų erdvei „Lulu“. Neseniai surengtos parodos: ,,The Lulennial: A Slight Gestuary at Lulu“, bendrakuratorė Fabiola Iza (2015 m., Meksikas); ,,The Registry of Promise“, La Fondazione Guiliani, (2014 m., Roma); Le Pacr St. Léger, Pougues-les-Eaux, (2014 m. Prancūzija); Le Crédac, Ivry, (2014 m., Prancūzija); De Vleeshal, Middelburg, (2015 m. Olandija); 12-oji Šveicarijos skulptūrų paroda „Le Mouvement“ bendrakuratorius Gianni Jetzer (2014 m. Šveicarija); ir ,,Manners of Matter” Salzburger Kunstverein, (2014 m. Zalcburgas). Chris Sharp yra pavaduojantysis leidiniųArt Review bei Art-Agenda redaktorius. Jo tekstai buvo plačiai publikuoti meno žurnaluos, internetiniuose publikacijose bei parodų kataloguose.

Renginį organizuoja Rupert
Renginio partneriai – Lietuvos kultūros institutas / Lithuanian Culture Institute ir kim? šiuolaikinio meno centras
Renginio rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
Ačiū YUCATAN už reginio vietą.

Lithuanian-Culture-Institute.smallW-340x182

Read More
laureprouvost1

16 Jul RUPERT | Laure Prouvost parodos ir požeminis paviljono „Aš po žeme“ atidarymas

Laure Prouvost parodos ir požeminis paviljono „Aš po žeme“ atidarymas

 

Liepos 16 d. 18 val atidaroma šiuolaikinės prancūzų-britų menininkės Laure Prouvost paroda ir požeminis paviljonas „Aš po žeme“ (angl. Burrow me). 2013 m. L. Prouvost buvo įteiktas prestižinis Turnerio prizas, kasmet skiriamas geriausiems Didžiosios Britanijos kūrėjams, dirbantiems vizualiųjų menų srityje. 2011 metais ji buvo apdovanota kitu itin svarbiu meno prizu – „Max Mara Art Prize for Women“, skiriamu šiuolaikinio meno kūrėjoms.

 

Ambicingą menininkės projektą sudaro dvi dalys. Viena jų – architektų Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros suprojektuotas požeminis tunelis, skirtas filmo Burrow Me prezentacijai ir peržiūroms, kita – galerijos erdvei sukurta unikali atmosferiška instaliacija su originaliais menininkės kūriniais, sukurtais specialiai šiai parodai. Filme, supriešindama pasakotojo ir stebėtojo santykį, menininkė kuria pasaulį, kuriame veikia žiūrovo vaizduotė. Tikėtina tampa neįtikėtina, o neįtikėtina – tikėtina. Filmui dedikuota „ola“ (burrow) leis žiūrovui visapusiškai pasinerti į kūrinio kontekstą – sujungdama filmo erdvę su instaliacijos erdve, menininkė suteiks žiūrovams galimybę pabuvoti apsukriai surežisuotoje aplinkoje, požeminiame kino teatre. Savo filmais ir instaliacijomis L. Prouvost siekia atkreipti žiūrovų dėmesį į kasdieniškas ir nuspėjamas kalbos, vaizdo ir pasaulio suvokimo reikšmes. Sparčiai judančių vaizdų, nurodomųjų tekstų, bei garso intarpų pagalba manipuliuodama jutimais, menininkė tiesiogiai kreipiasi į žiūrovą ir suteikia jam išskirtinę fizinę patirtį.

 

Kuratorė: Justė Jonutytė

Architektai: Ona Lozuraitytė ir Petras Išora

Asistuojanti kuratorė: Maya Tounta

Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lewben Art Foundation

Rėmėjas: Augalų centras “Multiflora”

Partneriai: Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos kultūros ministerija, MOT International Brussels & London, Vilniaus miesto savivaldybė

Spaudos partneriai: LRT Kultūra, Artnews.lt, Moteris, Lamų Slėnis

Asistentai: Ciaran Wood ir Paulius Andriuškevičius

Inspiracija teksto įžangai: Neringa Černiauskaitė

Dizainas: Goda Budvytytė

 

Parodą galima apžiūrėti: liepos 17 – rugsėjo 6 d., 2015 m. trečiadieniais ir ketvirtadieniais (12:00 – 17:00), penktadieniais (12:00 – 19:00), šeštadieniais ir sekmadieniais (12:00 – 17:00).

Read More
11219680_913390238721221_1878914929188665801_n

26 Jun RUPERT | ‘Darymo’ politika ir praktika

Šis renginys suburs šiuolaikinių menininkų grupę, kurie pristatys ir aptars savo darbus tyrinėjimo, plėtimo(si), komplikavimo, įsivaizdavimo naujai ir ‘darymo’ ribų kontekste. Jų darbai pateiks sudėtingų sąvokų – kas ir ką ‘darymą’ gali apimti, o taip pat apie patirtį ir pasirodymą bei kaip tai supranta publika. Jie tirs įvairius procesus ir medžiagas: paslėptų erdvių formavimą, intymumą ir kontempliaciją (Serapinas); šviesą, techno-mokslinius išradimus ir nuovoką (Narbutaitė); knygų ir archyvų architektūrą (Rybakova); mikrobus, socialines aludarystės istorijas ir generatyvinę būklę – apsvaigimą, svaigulį (Burokas). Renginyje taip pat bus ir tiesioginė reakcija į kūrybą ir diskusiją, kuri atsiskleis per kuruojamas nuotraukas, toliau tiriant ryšį tarp ‘darymo’ ir skaitmeninio bei techninio tarpininkavimo potencialo (Khanna).

Pastaraisiais metais matyti padidėjusi ir pasikeitusi „Making“ reikšmė kaip vertingos, šiuolaikinės, sociokultūrinės praktikos. Tai yra akivaizdu iš populiarių materialių praktikų atgimimo ir padaugėjimo, tokių kaip amatai ir amatininkystė, skaitmeninė ir asmeninė gamyba, diletantizmas, pasidaryk-pats kultūra (angl. DIY), presumerizmas (profesionalus vartojimas). „Making“ taip pat išplėtojo reikšmingą trauką ir kritišką dėmesį per akademines sritis, tokias kaip socialiniai mokslai, plėsdamas teksto pirmenybę, įtraukiant vizualias, sensorines, gyvas ir išradingas sąvokas kaip lemiamas tyrimo plėtojime.

Tačiau tokių praktikų pavadinimas „Making“ sukelia gausybę klausimų ir svarstymų. Kalbant plačiąja prasme, atsižvelgiant į tokį „Making“ praktikų platumą ir heterogeniškumą, ką gi šis dažnai šnekamosios kalbos (colloquial) bet kartu ir išsiskiriantis terminas pažymi ir nurodo?

Ar jis užfiksuoja pasidalintą žmogišką rankos jautrumą tolimesniame materialumo tyrinėjime ar sudėtingesnę, netiesioginę gebėjimų ir technikų konsteliaciją? Kas yra ypatingo ‘gamintojo’ ir ‘medžiagos’ santykyje, kokie veiksmai, procesai ir darbai turi būti atlikti? Kaip tai gali assume (prisiimti) ar mesti iššūkį normatyviniam, humanistiniam, esencialistiškam subjektyvumo ir tarpininkavimo supratimui? Atsižvelgiant į kapitalistinės produkcijos viršenybę, kuri taip visapusiškai aprūpino šiuolaikinį pasaulį, kaip „Making“ susikerta, susipina, įsikiša ar skiriasi nuo šių platesnių socio-techninių sąlygų? Jei „Making“ iškelia į pirmą vietą fizinių medijų produkciją ir eksperimentavimą, kaip tai sudaro žinių produkcijos b (a mode of būdąknowledge production)? Ar tai yra perteklius, atsisakyme ar opozicija lingvistinių formų konvencionalumui? Ar tai iškelia medžiagos sudėjimo ir neigimo problemą kaip būtinai fizinę, kaip priešingą materialumui, spekuliatyvumui ar kitam?

 

Birželio 27d. buvo organizuotas į kūrybos pristatymas ir apskritojo stalo diskusiją su:

  • Augustu Serapinu
  • Elena Narbutaite
  • Viktorija Rybokova
  • Vyteniu Buroku
  • Ali Eisa (Moderatorius)
  • Shama Khanna (Tiesioginis respondentas)
Read More